Kas yra Ars Goetia? Istorija, Saliamono legendos ir dažniausi mitai

Apie Ars Goetia šiandien kalbama labai daug, tačiau internete dažnai pateikiama tik dalis informacijos arba skirtingi faktai suplakami į vieną. Vieni ją vadina seniausia demonologijos knyga, kiti – paslaptingiausiu magijos tekstu pasaulyje. Tačiau jos istorija yra gerokai sudėtingesnė ir įdomesnė.

Pirmiausia verta žinoti, kad Ars Goetia nėra atskira knyga. Ji yra pirmoji didesnio veikalo The Lesser Key of Solomon ("Mažasis Saliamono raktas") dalis. Šį rinkinį sudaro penkios knygos, ir tik viena iš jų skirta Goetijai. Kitose aprašomos angelų sistemos, maldos, simboliai bei įvairios ceremoninės tradicijos. Todėl manyti, kad visas "Lesser Key" kalba tik apie demonus, būtų netikslu.

Daugelis žmonių taip pat nežino, kad egzistuoja ir The Greater Key of Solomon ("Didysis Saliamono raktas"). Jame daugiau dėmesio skiriama apsauginiams simboliams, talismanams, maldoms, ritualiniam pasiruošimui ir ceremoninei magijai. Kitaip tariant, šie du veikalai nėra tas pats, nors abu tradiciškai siejami su karaliaus Saliamono vardu.

Kas gi buvo pats Saliamonas?

Biblijoje jis pristatomas kaip Izraelio karalius, garsėjęs išmintimi ir teisingumu. Būtent jam priskiriama pirmosios Jeruzalės šventyklos statyba. Tačiau praėjus keliems šimtmečiams po Biblijos atsirado įvairūs apokrifiniai pasakojimai, kuriuose Saliamonui jau buvo priskiriamos magiškos žinios ir gebėjimas valdyti dvasias. Vienas žinomiausių tokių tekstų yra Saliamono testamentas. Šiame kūrinyje pasakojama legenda, kad Saliamonas gavo stebuklingą žiedą, kuriuo galėjo įsakinėti demonams ir priversti juos dirbti statant Šventyklą.

Svarbu suprasti, kad tai nėra Biblijos dalis. Tai vėlesnė legenda, kuri padarė didelę įtaką vėliau atsiradusiems grimuarams.

Kas yra grimuaras?

Grimuaru vadinama senovinė magijos knyga arba ritualų vadovas. Tokiose knygose būdavo aprašomi simboliai, maldos, angelų ir dvasių vardai, talismanai, astrologiniai laikai bei įvairios ceremoninės praktikos. Dauguma garsiųjų grimuarų buvo parašyti viduramžiais arba Renesanso laikotarpiu ir šiandien laikomi svarbiais istorijos bei kultūros šaltiniais.

Pati Ars Goetia plačiausiai žinoma XVII amžiaus forma aprašo 72 dvasias, jų simbolius, hierarchiją ir savybes. Tačiau svarbu žinoti, kad šis tekstas neatsirado iš niekur. Jis buvo sudarytas remiantis dar senesnėmis legendomis ir įvairiais ankstesniais rankraščiais.

Įdomus ir pats pavadinimas. Žodis Goetia kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia kerėjimą arba magijos praktiką. Tai rodo, kad pati sąvoka yra gerokai senesnė už XVII amžiuje užrašytą Ars Goetia.

Šiandien knygynuose galima rasti daugybę šiuolaikinių Goetijos leidimų. Tačiau verta prisiminti, kad daugelis autorių prie istorinių tekstų prideda savo interpretacijas, filosofiją ar asmeninius paaiškinimus. Dėl to ne viskas, kas parašyta naujuose leidimuose, yra originali kelių šimtų metų senumo medžiaga. Kartais tai būna autoriaus požiūris, papildyta simbolika ar šiuolaikinis bandymas senąsias legendas pritaikyti dabartiniam skaitytojui.

Būtent todėl, skaitant tokią literatūrą, verta atskirti istorinius šaltinius nuo vėlesnių interpretacijų. Tai leidžia geriau suprasti, kaip per šimtmečius formavosi įvairios ezoterinės tradicijos ir kodėl apie jas iki šiol sklando tiek daug mitų.

Istorinių tekstų pažinimas nebūtinai reiškia pritarimą jų idėjoms. Kaip ir senovės mitologija ar alchemija, grimuarai gali būti nagrinėjami kaip kultūros, religijos ir simbolikos istorijos dalis. Kuo daugiau suprantame jų kilmę ir raidą, tuo lengviau atskirti faktus nuo legendų, o istoriją – nuo šiuolaikinių interpretacijų.