Mano protėviai skraidė ne su šluota, o su duona

Raganų skraidymo tepalai, užnuodyti javai ir viena seniausių sąmonės paslapčių

Sapnas, nuo kurio viskas prasidėjo

Sapnavau tris mažus stiklinius indelius. Ant vieno buvo užrašyta "Flying Ointment", ant kito – "Disorientation". Viduje – ne tepalas, o grūdai. Paprasti kviečiai. Man buvo pasakyta, kad tai labai reti, originalūs mišiniai iš Amerikos, Ohio.

Pabudau ir pagalvojau: kodėl skraidymo tepalas yra grūdas? Kodėl šalia – dezorientacija?

Ir tada supratau. Mano pasąmonė man parodė ne buteliuką iš parduotuvės. Ji parodė ištaką.

Grybas, kuris slėpėsi duonoje

Yra grybas Claviceps purpurea – skalsė. Juodas ragas, kuris užauga vietoje grūdo.

Viduramžiais žmonės jo prisivalgydavo su duona, patys to nežinodami. Prasidėdavo pragaras – deginantys skausmai, traukuliai, haliucinacijos, kraujotakos sutrikimai. Sunkiais atvejais – mirtis. Tai vadino Šv. Antano ugnimi.

Žmonės galvojo – Dievo bausmė. O tai buvo chemija.

Skalsėse yra ergot alkaloidų. Iš jų darinių Albertas Hofmannas vėliau susintetino LSD. Maža dozė tirpdo kūno ribas. Tu nebežinai, kur viršus, kur apačia. Todėl antras užrašas sapne buvo Disorientation. Dezorientacija – tai ne klaida. Tai technika. Kad ištrūktum, turi prarasti kryptį.

Eleusinas – kai žmogus turėjo mirti gyvas

Daugiau nei tūkstantį metų Graikijoje gyvavo Eleusino misterijos, skirtos Demetrai – javų deivei – ir jos dukrai Persefonei, kuri nusileido į požemį ir sugrįžo.

Jau pats mitas yra grūdas. Sėkla miršta tamsoje, kad atgimtų.

Misterijų dalyviai gėrė Kykeon – miežius, vandenį, mėtas. Ir jie mirdavo gyvi. Matydavo mirtį ir atgimimą ir grįždavo nebebijantys. Ką jie gėrė, buvo paslaptis.

XX amžiuje Hofmannas, Wassonas ir Ruckas iškėlė hipotezę: o kas, jei į Kykeon buvo dedama skalsių? 2026 metų tyrimas parodė, kad tam tikromis sąlygomis, prieinamomis ir senovėje, skalsių alkaloidai gali virsti erginu (LSA).

Ar tai įrodymas? Ne. Ar tai sutapimas, kad Demetros šventykloje, javų deivės garbei, gėrė miežius ir matė mirtį? Aš netikiu sutapimais.

O kur čia raganų tepalai?

Senuose tekstuose randame Flying Ointment – raganų skraidymo tepalus. Juose – šunvyšnė, drignė, durnaropė. Augalai su tropano alkaloidais, kurie sukelia kliedesius, dezorientaciją ir skrydžio pojūtį.

Dalis istorijų apie skrydžius – inkvizitorių fantazijos, dalis – tikra chemija. Bet jas visas jungia viena žmogaus svajonė – peržengti kūno ribas. Vienur tai buvo kelionė į požemį, kitur – raganos skrydis.

Mano sapne tie du žodžiai stovėjo šalia neatsitiktinai. Flying Ointment ir Disorientation. Skrydis ir orientacijos praradimas. Kad pakiltum, turi paleisti tai, kas tave orientuoja čia.

Kodėl sapne buvo grūdai, o ne tepalas?

Nes tepalas yra jau parduotuvė. Buteliukas. "Reti mišiniai iš Ohio". O grūdas – tai originalas. Dar prieš etiketę.

Javas yra seniausias gyvybės ir mirties simbolis. Iš jo – duona, iš duonos – gyvybė. Demetros misterijose grūdas tampa žmogaus atgimimo vaizdiniu. Skalsių istorija primena – gamta nėra tik švelni motina. Ji ir maitina, ir nuodija. Tikra žynė žinojo skirtumą.

Todėl man ir pasakė sapne – "jie labai reti, originalūs". Nes tikra formulė nėra parduotuvėje. Ji yra santykyje su žeme.

O kur čia Ohio?

Sapne skambėjo Ohio, Iona, Isis, Ishtar. Pradėjau domėtis.

Ohajuje yra Serpent Mound – milžiniškas gyvatės formos žemės pylimas, čiabuvių palikimas. Gyvatė – transformacijos, energijos, kuri kyla stuburu, simbolis. Visi tie vardai skamba vienodai, nes rodo į vieną – Deivės Salos misteriją.

Ar sapnas man davė koordinates? Gal. Bet man užteko to, kad jis mane nuvedė ten, kur niekada nebūčiau nuėjusi.

O dabar – apie varną

Kitame to paties sapno epizode buvo varna ir baltas balandis. Balandis gulėjo sustingęs. Varna atėjo jo pasiimti. Aš ją sustabdžiau. Ne ritualu. Ne tepalu. Mintimi: "Žinau, kad tau reikia, bet dar neimk." Ir ji paklausė.

Ir čia visas kontrastas.

Viena vertus – medžiagos, kurios gali pakeisti suvokimą. Kita vertus – sapnas, kur bendravimas vyksta be jokių medžiagų.

Juk sapnuose mes ir taip skraidom, kalbamės be žodžių, patiriam laiką kitaip. Be jokio tepalo. Be jokio brangaus buteliuko iš kito pasaulio krašto.

Tai ar mano protėviai skraidė su duona?

Pažodžiui? Ne. Bet kaip simbolis – taip.

Jie gyveno arčiau žemės. Pažinojo javus, miškus, metų laikus. Matė, kaip iš sėklos gimsta gyvybė, kaip ji miršta ir vėl sugrįžta. Iš to gimė mitai ir misterijos.

Šiandien mes susižavim retais atributais ir pamirštam paprasčiausią dalyką – simbolio jėgą.

Paimk Taro. Popierius. Dažai. Atrodo per paprasta, kad būtų magiška. Bet paklausi teisingai – ir skrendi.

Štai kur man prasideda magija. Ne pažade, kad kažkokia medžiaga išskraidins sielą. O gebėjime pamatyti tai, ko anksčiau nematei.

Gal protėviai skraidė ne su šluota ir ne su duona. Gal jie pirmiausia skraidė vaizduote, mitais ir sapnais. O buteliukai atsirado daug vėliau.

Tikra magija kartais prasideda ne šventykloje. Kartais ji prasideda paprastame grūde, kurį kažkas susapnavo stiklainyje.

Pastaba: tai istorinis ir simbolinis pasakojimas, ne receptas. Skalsės, šunvyšnės, drignės ir durnaropės yra mirtinai nuodingos. Eleusino ir skraidymo tepalų ryšys – tyrinėjama hipotezė, ne faktas. Mano kelias – intencija, ne substancija. Aš skridau be tepalo.